INTERGRAF atstovų vizitas Lietuvoje

Lietuvos spaustuvininkai pranoko kolegų iš užsienio šalių lūkesčius

Rugsėjo mėn. Vilniuje viešėjo spaudos pramonės atstovai iš penkiolikos šalių, tokių kaip Didžioji Britanija, Austrija, Olandija, Italija, Vokietija, Belgija, Portugalija ir kitos. Visi priklauso Europos spaustuvininkų ir grafikos industrijos asociacijai „Intergraf“, kurios tikslas yra stiprinti spaudos pramonę, skatinti bendradrabiavimą ir inovacijas. Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) „Intergraf“ nare tapo 2017 m. pradžioje. 

Lietuvos spaustuvininkams šis užsienio šalių atstovų vizitas buvo puiki proga plačiau pristatyti savo paslaugas, galimybes ir Lietuvą, kuri pasižymi ne tik išskirtine spaudos istorija ir tradicijomis, bet ir kokybiškais gaminiais ir inovatyviais sprendimais.

Lietuva buvo, yra ir bus spaustuvininkų šalis

Lietuva nuo senų laikų buvo spaudos šalis. Ne kas kitas, o Lietuvos spaustuvininkai stipriai prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo – jie slapta spausdino knygas lietuvių kalba, patys buvo aktyvūs knygnešiai, gabendavo knygas arba organizuodavo jų perdavimą knygnešiams, rizikavo savo gerove ir gyvybe. 

„Lietuviškos spaudos draudimas truko 40 metų. Už tą pasiaukojimą dėl lietuviškų knygų UNESCO įvertino Lietuvos knygnešius kaip pasaulyje unikalų reiškinį,“ – viename iš darbinių susitikimų su užsienio svečiais pasakojo Lietuvos asociacijos spaustuvininkų (LISPA) direktorė Kristina Rakauskaitė. Anot jos, tai svarbi mūsų šalies bei spaustuvininkų industrijos istorijos dalis, kuri rodo, kokias gilias tradicijas Lietuvos įmonės yra paveldėjusios iš protėvių. 

Nors nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo atkurta prieš 27 metus ir spaudos pramonė yra palyginti jauna, tame galima pamatyti ir privalumą: spaustuvininkai išsaugojo alkį ir norą siekti didesnio kūrybiškumo, aukštesnių rezultatų, geresnės kokybės.

„Mūsų spaustuvės užsakovų susiranda visose Europos šalyse. Atskirose srityse mes eksportui spausdiname nuo 25 iki 80 proc. lietuviškos produkcijos,“ – teigė K.Rakauskaitė.

Lietuviai skaitymui išleidžia daugiau nei kino teatrui

Spaustuvininkams svarbios ne tik užsienio rinkos, spauda reikalinga ir pačioje Lietuvoje. Lietuvos gyventojai kino teatrams per metus išleidžia apie 20 mln. eurų, kai tuo tarpu knygoms – apie 70 mln. eurų, periodinei spaudai – apie 90 mln. eurų. Šalyje spaustuvių metinės apyvartos kasmet auga po 5–8 procentus.

„Mes maži, bet dėl to labiau stengiamės ir sugebam tarptautinėse rinkose išsiskirti gaminių kokybe ir patikimumu.  Lietuvos spaustuvės nuolat investuoja į naujas technologijas, darbuotojų mokymus, produktų inovacijas, aplinkosauginius sprendimus, greitą logistiką, lankstumą ir kitus svarbius parametrus, kurie kartu ir sudaro mūsų kokybę,“ - didžiavosi asociacijos vadovė.

Personalizuotos etiketės vos per vieną parą

„Intergraf“ prezidentė Beatričė Klosė prisipažino, kad ji ir visi svečiai liko nustebinti lietuvių kūrybiškumu ir inovatyvumu. Vakarienės Trakuose metu, susirinkusiųjų laukė neįprasta užduotis – molbertas ir profesionalios dailininkės pamoka. Kiekvienas piešė savo įspūdžius, kuriuos jiems paliko pirmosios dienos praleistos Lietuvoje.

„Mes net neįtarėme, kad kitą dieną kiekvienas gausime savo piešinį atspaustą etiketės pavidalu ant vyno butelio. Ir jų bus net 36-I skirtingi variantai. Personalizuotas etiketes Lietuvos didmeninė spaustuvė atspaudė per mažiau nei parą ir mums padovanojo atminimui. Tai buvo taip netikėta ir parodė kaip jūsų šalies spaustuvės pasirengę nustebinti klientus tiek kūrybingais sprendimais, tiek nepriekaištingu techniniu išpildymu“, - įspūdžiais dalinosi „Intergraf“ asociacijos prezidentė.

Europos spaustuvininkus vienija bendri iššūkiai

Lietuvos spaudos sektorius susiduria su daugybe iššūkių - sunku į spaudos pramonę pritraukti jaunimą, žaliavų trūksta ir jos brangsta, stipri konkurencija ne tik su Europos šalimis, bet ir su Kinija, kitomis Azijos rinkomis, vis griežtėjantys ekologiniai reikalavimai pakavimo produktams ir kiti. 

Visos šios problemos yra bendros, atsikartojančios ir kitose Europos šalyse, todėl Lietuvos spaustuvininkai kvietė „Intergraf“ asociacijos narius drauge diskutuoti ir spręsti šiuos klausimus, siekiant stiprinti spaudos pramonę visos Europos mastu.

„Lietuva turi patirties, kuria esam pasiruošę pasidalinti. Lietuva susidomėjusi ir jūsų patirtimis – bendradarbiaukime, keiskimės idėjomis, kurkime bendrus projektus, kad mums kartu sektųsi besikeičiančiame pasaulyje,“ – savo pranešimą baigė LISPA vadovė Kristina Rakauskaitė.

Moralinė aukščiausių vadovų parama

Lietuvos spaustuvininkų asociacija jau septintus metus iš eilės kartu su Lietuvos Prezidentūra organizuoja bendrą akciją „Knygų Kalėdos“. Ketvirtus metus kartu su Lietuvos leidėjų asociacija organizuoja bendrą akciją „Lietuva skaito!“ Ir net dešimtus metus - Spaudos pramonės apdovanojimų renginį. Šie renginiai vykdavo Lietuvos Vyriausybės rūmuose, dalyvaujant ministrams ir viceministrams iš penkių ministerijų, o pernai dešimtieji spaudos pramonės apdovanojimai vyko LR Prezidentūroje, dalyvaujant LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

„Džiaugiamės, kad Lietuvos spaudos pramonė sulaukia moralinės paramos iš aukščiausių šalies pareigūnų. Tai labai svarbu puoselėjant knygų skaitymą, o visuomenei spaudos pramonę parodant kaip inovatyvią ir prestižinę,“ – apie pasiekimus kalbėjo asociacijos Tarybos pirmininkas Artūras Karosas.